Dažnam žmogui ES rodosi kaip sunkiai suvokiamos politinės abstrakcijos ar pilki biurokratų koridoriai, egzistuojantys tik dėl pačio fakto, eilinio žmogaus gyvenime nelemiantys visiškai nieko. Vis dėlto ši sąjunga reikšminga kiekvienam piliečiui. Jei netikite, tą itin lengva suprasti net ir kasdienėse situacijose. Juk kiekvienas, kišenėje ar piniginėje turintis nors vieną euro banknotą, nesunkiai gali patikrinti savo architektūros istorijos žinias. Tereikia įsižiūrėti į kupiūros averse vaizduojamus langus ir vartus ar reverse matomus tiltus ir pabandyti atsakyti, kokiems architektūriniams stiliams priskiriami šie objektai: Romanikai, Gotikai, o gal Barokui? Juk didžioji dalis architektūros meno istorijos ir vystėsi būtent Europoje. Ir net jei gyvenamoji aplinka, istorija nėra reikšminga jūsų gyvenimo dalis, tikrai nenuneigsite, kad bent jau eurų kupiūros reikalingos kiekvienam. Tiesa, vieną architektūros stilių surasti ant euro banknotų gali pasirodyti ganėtinai sudėtinga – 500 eurų kupiūros jau kurį laiką nebespausdinamos. Vis dėlto užbaigti pažintį su architektūros istorija neturint 500 eurų banknoto – ne taip ir sudėtinga, nes šio stiliaus pilna mūsų gyvenamojoje aplinkoje. Minėtas stilius – tai XX a. modernizmas. Vienas iš jo pavyzdžių – Jurbarko tiltas, pastatytas 1978 m., jungiantis du Nemuno – ilgiausios Lietuvos upės – krantus. Kaip ir būdinga modernistinei architektūrai, šis tiltas nėra itin estetiškas, jo nepuošia gausūs ornamentai, kitaip tariant, jis orientuotas į funkcionalumą. Jurbarko tiltas – gamtinio barjero nepaisantis kelias į Europą, primenantis, kad ES – ne tik architektūra ar pinigai, bet ir laisvas judėjimas, galimybė susipažinti su mums giminingomis ar bent jau draugiškomis šalimis ir, žinoma, pasaulio meno istorijos galerija po atviru dangumi.
Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija
