Užsiėmimų metu, mokiniai išbandė Europos Parlamento simuliacines dirbtuves. Gimnazistai pagal scenarijų buvo padalinti į 4 frakcijas (solidarumo, ekologijos, laisvės ir tradicijų), rinkėjus ir stebėtojus. Taip jie galėjo geriau suprasti Europos Parlamento veiklą, šalis atstovaujančių parlamentarų vaidmenį bei Europos Parlamento rinkimų svarbą. Tai itin svarbi patirtis siekiant formuoti jaunimo pilietiškumo vertybes prieš šį birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Taigi įgytos žinios jei ir nesuteiks galimybės anskčiau sudalyvauti rinkimuose, visgi, leis kritiškai įvertinti vykstančius procesus ir tinkamų kandidatų rinkimų svarbą Europos ateičiai bei tobulinti sąmoningo piliečio kompetencijas.
Be to, renginio metu vykstant parlamento simuliacijai, jaunieji tvarumo entuziastai drąsiai kalbėjo apie naujausias atsinaujinančios energijos tendencijas Europos žemyne, kokia svarbi kiekvieno iniciatyva prisidėti prie Europos Sąjungos jau nuo 2019 metų vykdomo „Žaliojo kurso”. Ši diskusija suteikė dalyviams galimybę giliau įsigilinti į aktualias temas, susijusias su tvarumo ir energijos vartojimu, kaip pavyzdžiui, naujausias atsinaujinančios energijos tendencijas Europos žemyne. Kalbant apie šias temas, jaunimas privalėjo nuodugniau susipažinti su šiųdienėmis aktualijomis, politinėmis strategijomis ir ekonominėmis galimybėmis, kurios pagilino gebėjimą analizuoti ekologines problemas ir jų keliamais iššūkiais.
Be to, dalyvavimas dirbtuvėse pagilino mokinių komunikaciją, bendradarbiavimą ir argumentavimo įgūdžius. Diskutuojant su bendraamžiais iš frakcijų atstovų vaidmenų, mokiniai bandė suformuluoti įtaigius argumentus, padėsiančius apginti savo poziciją. O svarbiausia tai, jog siekdami būti išgirsti – mokiniai privalėjo konstruktyviai bei etiškai reaguoti į kitų argumentus, bei pateikti faktinius argumentus. Šis procesas skatino gimnazistus pasitelkti visus žinių resursus. Juk simuliacijos metu reikėjo imituoti realias politines situacijas, taikant seminaro metu įgytas teorines žinias ir sprendžiant iššūkius, su kuriais susiduria realiame pasaulyje.
Galiausiai, jaunimas buvo paskatintas suvokti savo socialinės atsakomybės ir sąmoningumo svarbą globalių iššūkių, tokių kaip klimato kaita, akivaizdoje. Tai sustiprino jų sąvimonę siekiant tobulinti ir diegti tvarios ateities vystimąsi bei įgalino tapti aktyviais pokyčių kūrėjais savo bendruomenėje ir/ar pasaulyje. Taigi, ši simuliacija ne tik lavino jaunųjų dalyvių kritinį mąstymą ir komunikacijos įgūdžius, bet ir ugdė sąmoningumą dėl svarbių globalių klausimų bei skatina juos įsitraukti į sprendimų kūrimą ir įgyvendinimą.
Apibendrinant, šis Kauno „Saulės“ gimanzijos inicijuotas renginys – neįkainojama pilietiškumo ir mokyklų bendradarbystės išraiška. Mokiniai ne tik nuodugniau susipažino su EU frakcijų veikla, bet ir užmezgė naujų pažinčių, kurios, tikėtina, pasitarnaus ateityje kuriant tvarią Europos ateitį ir skiepijant pilietiškumo pareigą.
Kauno „Saulės“ gimnazija
