📸 Minint MEPA (angl. EPAS) programos dešimtmetį, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos MEPA komanda pakvietė bendruomenę dalyvauti fotografijų konkurse „Ką mums reiškia Europa?“ ✨ Mokinių aktyvumas ir kūrybiškumas džiugino – iš pateiktų darbų atrinkta viena fotografija, kuria dalijamės. 🖼️ Vasario mėnesį jaunesniųjų ambasadorių iniciatyva mokykloje bus surengta mokinių fotografijų ir jų siunčiamų žinučių paroda.
„Ką mums reiškia Europa?“
Europa mums – galimybė iš daugybės skirtingų, kiekvienam laisvai prieinamų detalių susikurti įvairialypį pasaulėlį sau. Europa yra erdvė, kurioje galime laisvai rinktis, jungti, kurti, klysti ir taisyti. Savo fotografijoje regime ne tik daiktus, bet ir tai, kaip Europa mus formavo: išmokė vertinti įvairovę, suprasti trapumą, gerbti skirtumus. Ji mums suteikė galimybę keliauti, pažinti, susitikti su žmonėmis, kurie tapo mūsų gyvenimo sagomis – mažomis, bet svarbiomis jungtimis. Europa mums graži, o jos grožis slypi ne vienodume, o gebėjime sujungti skirtybes taip, kad jos taptų prasminga visuma.
Sagų įvairovė fotografijoje, skirtingos jų formos, spalvos, tekstūra, skirtingas dydis, mums reprezentuoja įvairias Europos tautas, kultūras, kalbas, patirtis ir istorijas. Kiekviena saga savaip unikali: viena blizgi, kita matinė, viena su ornamentu, kita visiškai paprasta. Tai mums primena, kad Europa nėra vienalytė – ji sudaryta iš daugybės skirtingų detalių, kurios kartu sukuria įvairialypę visumą. Kiekviena saga – tarsi mažas pasaulis, atskira šalis, o kartu jos sudaro visumą.
Siūlai fotografijoje mums reiškia tarpusavio santykius ir ryšius, kurie Europoje yra labai svarbūs. Vienas siūlas jau įvertas į adatą, ir tai mums labai daug pasako: Europa yra ne tik galimybė, bet ir veiksmas. Ji reikalauja įsipareigojimo, pastangų, noro jungti, burti ir kurti, o ne skaldyti, todėl fotografijoje nėra žirklių. Europa mums simbolizuoja jungtį – tai, kas sujungia skirtingas dalis į vieną audinį. Adatos buvimas rodo veiksmą, procesą, nes Europa nėra baigtinis projektas, ji nuolat kuriama, siuvama, taisoma. Siūlas adatoje yra mūsų pačių pasirinkimas būti šio audinio dalimi, noras prisidėti prie jo kūrimo, net jei kartais siūlas įsitempia, susipainioja ar nutrūksta. Sagos fotografijoje nėra prisiūtos, o siūlų, palyginus su 27 sagomis, yra gana daug. Tai mums lyg nuoroda į tai, kad Europa yra atvira naujoms sagoms, o neprisiūtosios – turi laisvę rinktis.
Fotografijoje matomas audinio paviršius, šiek tiek susiraukšlėjęs. Tai ne tik estetinė detalė, bet ir simbolinis priminimas, kad Europa nėra lygi, glotni ar be iššūkių. Raukšlės – tai istorijos, konfliktų, pokyčių pėdsakai, kurie ne gadina, o praturtina bendrą vaizdą. Mėlynos spalvos audinys, ant kurio viskas švelniai sugula, mums primena bendrą pagrindą, kurį suteikia Europa: saugumą, stabilumą, laisvę, erdvę kvėpuoti.
Ši fotografija yra rankų darbo metafora: Europa mums yra bendras projektas, kurį siuvame visi – kiekviena saga, kiekvienas siūlas, kiekviena siuvėjo ranka prisideda prie bendro kūrinio. Europa yra rankos, kurios kuria. Tai širdys, kurios jungia. Tai siuvinys, pasiūtas iš detalių, kurios nori būti kartu. Mums Europa gyvuoja ne tik dideliuose sprendimuose, bet ir mažose detalėse, kurias kasdien renkamės, liečiame, saugome. Ir galbūt būtent todėl ji mums tokia brangi – nes ji leidžia iš skirtingų detalių susikurti savo pačių Europą, tokią, kurioje jaučiamės kaip namuose.
#MEPAfotoLT
Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija
