Kultūrinis determinizmas ir moters lemtis Lavoriškių gimnazijoje

Atlaikę Covid atakas gimnazijos jaunesnieji MEPA ambasadoriai, kartu su vyresniaisiais kolegomis surengė diskusiją skirtą Moters padėčiai ir vaidmeniui visuomenėje, bei jos santykiui su vyriškąja populiacijos dalimi aptarti. Šiai diskusijai pasirinkome, kiek netradicinį požiūrio kampą: neskaičiavome ir neanalizavome, kas kiek uždirba ar kokius postus užima. Tiesa, pastebėsiu, diskusija moterų teisių klausimais mūsų gimnazijoje jau tampa pastoviu fenomenu.
Pasinaudodami Nepatogaus Kino Klasės platforma diskusijos „užvedimui“ pasirinkome peržiūrėti filmą „Statant į rėmus“. Ir tai buvo geras pasirinkimas. Diskusija tiesiog užvirė: nuo pradinio klausimo – apie tradicijos suformuotą moters vaidmenį – nukeliavome iki socialiai konstruojamos lyties bei Stambulo konvencijos, smurto lyties pagrindu, mergaičių genitalijų žalojimo problemos, „ mėnesinių skurdo“ klausimų bei, plačiąja prasme, vakarų centrizmo.
Diskusijos metu priėjome prie, gal iš pirmo žvilgsnio, netikėtos išvados: net tose visuomenėse, kur moters padėtis yra nepavydėtina, jos iš esmės yra tos, kurios išlaiko tiek savo šeimas, tiek stabilizuoja visą socialinę struktūrą. Netgi vakarų visuomenėse moteris dažnai nėra laikoma lygiaverte partnere, kas labai aiškiai išlenda Lietuvos kontekste, nepaisant to, kad mūsų įstatymai yra gan šiuolaikiški.
Diskusiją baigėme tikėdamiesi, kad žingsnelis po žingsnelio moterys sulauks tokio pat pripažinimo ir statuso kaip vyrai, o nebus vien tik tradicijų „nešėjos“, turistų grobis ar tiesiog spoksojimo objektas. Visame pasaulyje moterys turi būti laimingos. Nes kur laimingos moterys ten laimingi ir vyrai.

Lavoriškių gimnazija